- pūzdra
- 2 pūzdrà sf. (4, 2), pū́zdra (1) 1. G105, Grk žr. 2 pūzra 1: Arklio pūzdrà sutinus Vl. Išguldė kumelį, dabar pūzdrà sutinus Ds. Dar neišgijusį arklį pakankinai klampumoj, ir sutino pūzdra Srj. 2. scom. kas suirzęs, pasipūtęs: Nepaisyk tu ito pū̃zdros, ale valgyk viralą, ba viralas geras Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.